žvirblūtis

žvìrblūtis sm. (1) NdŽ 1. LKGI281 žr. žvirbliukas 1: Žvirblis žvìrblūtį lesina Lkv. Ve, vaikai, žvìrblūtis iš lizdo iškrito Kv. ^ Sueis tos motynos su tais pirmokiukais kaip žvìrblūčiais End. 2. scom. prk. mažas vaikas: Eik tu, žvìrblūti, ką tu čia šneki! End.